Autistiškų vaikų raidos palaikymas su Pam Pam Pam žaidimu

Mes esame Márti ir Robi – vyras ir žmona, abu autizmo srityje besispecializuojantys specialieji pedagogai, – ir mūsų dukra Nóra, kuri, būdama universiteto studentė, atneša naujos energijos. Maždaug du dešimtmečius dirbame su autistiškais vaikais, ir mus veda bendras tikslas: kad prie žaidimo stalo autistiški vaikai jaustųsi kaip namie.

Pam Pam Pam sukurtas taip, kad remtųsi autizmui būdingo kognityvinio profilio stiprybėmis – sisteminimo gebėjimu, vizualiniu dėmesiu detalėms, taisyklių laikymusi. Prie žaidimo stalo šis mąstymo stilius gali tapti natūraliu pranašumu, o ne kliūtimi.

Ritminiai skiemenys autistiško vaiko kalbai

Nekalbantiems arba mažai kalbantiems vaikams ištarti ritmingus, paprastus skiemenis lengviau nei sudėtingus žodžius: nereikia sudaryti sakinio, užtenka ištarti tris vienodus skiemenis. „Pam Pam Pam“ ritmas palaiko kalbos inicijavimą, o tai ypač vertinga esant vėluojančiai kalbos raidai.

Lūpinis sprogstamasis priebalsis /p/, atvirasis balsis /a/ ir lūpinis nosinis priebalsis /m/ yra vieni ankstyviausių ir lengviausiai ištariamų garsų: visi trys pirmą kartą atsiranda čiauškėjimo fazėje (Jakobson, 1941; Vihman, 1996). Jei vaikas geba ištarti žaidimo pavadinimą, tai jau per pirmąsias minutes gali suteikti sėkmės jausmą.

Autistiškų vaikų raidos palaikymas su Pam Pam Pam loginiu žaidimu

Autistiškas vaikas žaidžia Pam Pam Pam stalo žaidimą su savo specialistu

Net jei nekalba – vis tiek žaidžia

Žaidimą suprojektavome taip, kad jis būtų pilnavertis ir be kalbos. Užduotis – ne šūkti, o „išdėlioti“ mintis. Vaikas pasirenka diskus iš diskų padėklo ir uždeda juos ant atsakymo juostelės. Ši judesių seka pati savaime yra komunikacija.

Diskai ir atsakymo juostelė remiasi seniai žinomu AAK principu: vaikas pasirenka, sudeda ir perduoda ženklą (Atranka–Konstrukcija–Transakcija). Pam Pam Pam nepakeičia vaiko komunikacijos sistemos, bet leidžia praktikuoti tą pačią veiksmų seką.

Autistiškų vaikų raidos palaikymas – 3 komunikacijos lygiai

Visi trys lygiaverčiai – vaikas gali laisvai tarp jų judėti.

Tik juostelė

Žemiausias slenkstis. Juostelės padėjimas savaime yra pilnas atsakymas. Jokio žodinio krūvio.

Juostelė + rodymas

Vaikas padeda juostelę ir rodo į diskus. Pirmas sąmoningo dalijimosi žingsnis – dėmesys nukreiptas į aplinką.

Juostelė + rodymas + „Pam Pam Pam“

Vaikas padeda juostelę, rodo į diskus ir ištaria: „Pam Pam Pam.“ Fonetiškai paprasta, ritmas palaiko artikuliaciją.
Tas, kas negali ištarti garsiai, gali tai paleisti per AAK priemonę (pvz., komunikacijos mygtuką) – tai lygiai taip pat galioja.

Atmetimo lenta: kai mintis tampa matoma

Kaip specialistui dažnai sunku pažvelgti vaikui į galvą: ar jis supranta užduotį, ar spėlioja? Tam ir skirta atmetimo lenta. Ant šio (laminuoto) A4 lapo vaikas žingsnis po žingsnio, vizualiai išdėsto savo logiką.

Specialistas tiksliai mato, kur vaikas yra, ką suprato ir kur užstrigo. Nereikia klausti – užtenka stebėti.

Autistiška mergaitė rodo, kaip naudoti atmetimo lentą

„Raudona, apskritimas, penki!“ – saugus kalbėjimas

Vaikams, mąstantiems fiksuotais sakinio rėmais arba nerimaujantiems dėl spontaniškos kalbos, laisvas šnekučiavimasis kelia stresą. Pam Pam Pam kalba natūraliai fiksuota: „Raudona, apskritimas, penki!“ Nereikia nieko linksniuoti, nereikia jungtukų – tik aiškūs faktai: Spalva–Forma–Reikšmė.

Šis fiksuotas kalbos rėmas suteikia saugumo ir neturi socialinių spąstų: jame nėra ironijos, intonacijos lūkesčių, mandagumo konvencijų. Vaikus, turinčius selektyvųjį mutizmą, sėkmės jausmas ir nuspėjamas kalbos rėmas gali padrąsinti skleisti garsus.

Autistiškas paauglys žaidžia su draugais

Kompetencijos apvertimas

Socialinė integracija dažnai reiškia, kad autistiškas vaikas stengiasi prisitaikyti. Pam Pam Pam įtraukties modelis tuo nesiremia: žaidimas sukuria bendrą erdvę, kurioje abu kognityviniai profiliai pasitelkia savo pačių stiprybes. Taisyklių sistema yra dvejetainė – sutampa arba nesutampa.

Remiantis mūsų praktine patirtimi, nekalbantys autistiški vaikai dažnai greičiau nei jų neurotipiški bendraamžiai išskaido vizualinę informaciją į spalvą, formą ir reikšmę – tai pavieniais atvejais grįstas stebėjimas, be sistemingo matavimo. Tai vadiname Kompetencijos apvertimu: vizualinės logikos srityje autistiškas vaikas yra savo aikštėje.

Autistiškas berniukas išdėliojo savo atsakymo juostelę tarp savo kortelės ir traukimo kaladės

Tylus ryšys: Bendrojo trečiojo galia

Daugeliui autistiškų vaikų tiesioginis akių kontaktas ir privaloma žodinė sąveika yra varginantys. Prie žaidimo stalo visų dėmesys nukreiptas į diskus ir atsakymo juostelę – ne vienas į kitą. Šis rėmas grindžiamas Bendrojo trečiojo (Husen, 1996) principu: specialistas ir vaikas bendrauja ne tarpusavyje, bet per bendrą objektą.

Buvimas kartu ir dėmesys yra abipusiai, tačiau socialinė našta minimali. Vaikas užmezga ryšį per žaidimą – saugiai, savo tempu, ir be žodžių. Pagal Miltono (2012) dvigubos empatijos požiūrį, komunikacijos sunkumas nėra vienpusis autistiškos pusės trūkumas, o dviejų skirtingų mąstymo būdų abipusis nesusipratimas. Pam Pam Pam per tai tiesia tiltą – tai vadiname Dvigubos empatijos tiltu.

Aplinkos ir sensorinis struktūrinimas

Erdvės vizualizavimas – kortelių dėjimo plokštė su nubraižytais siluetais. „Viskas turi savo vietą.“
Laiko vizualizavimas – traukimo kaladės storis rodo, kiek dar liko. „Matoma pabaiga“ palaiko dėmesio išlaikymą ties užduotimi.
Sensorinė apsauga – pratybų diskai ir kauliukai uždaroje pamuštoje dėžutėje: jokio triukšmo, jokio nuriedėjimo.
Lipukas (Velcro) kaip sensorinis kanalas – „treškantis“ garsas ir fizinis pasipriešinimas suteikia sensorinį grįžtamąjį ryšį. Stimulų ieškantis elgesys įtraukiamas į žaidimą.

Svarbu: Pam Pam Pam nėra savarankiška ugdomoji programa ir nepakeičia autizmui pritaikyto raidos palaikymo, logopedijos, specialiojo ugdymo užsiėmimų ar psichologinio palaikymo. Čia aprašyti dalykai remiasi autorių praktine patirtimi; poveikis kiekvienam vaikui gali skirtis.